Šįkart paklausykime

Žinau, kad kartais akyse ima mirgėti raidės, tad siūlau paklausyti  „Ryto alegro“ laidos ištrauką. Joje girdėsite informaciją apie pačias naujausias „Minties“ leidyklos knygas, kurias jau aptarėme ir dar nespėtas aprašyti bloge.

Tad spauskite čia ir klausykite nuo  33min. 27s.

Melomanams ir kinomanams

Sveiki, šįkart siūlau pabūti arčiau kino ir muzikos menų. Pristatau dvi visai naujas, dar spaustuvės dažais kvepiančias knygas „Regimas žmogus, arba kino kultūra“ ir „Lietuvos populiarioji muzika, džiazas ir rokas firmos „Melodija“ plokštelėse 1962-1992 m.“. 

„Regimas žmogus, arba kino kultūra“ (iš vokiečių kalbos vertė Indrė Klimkaitė) – tai vengrų kilmės kino kritiko, estetiko, rašytojo ir poeto Bela Belašo knyga, laikoma vienu iš klasikinės kino teorijos veikalų, be kurio neįsivaizduojama nei šios srities teorija, nei diskusijos.

Autorius šioje knygoje, pirmą kartą išleistoje 1924 m., vienas pirmųjų mėgino kalbėti ir padėti pamatus kino teorijos vystymuisi. Tačiau nors ir parašytas beveik prieš šimtą metų, Bela Belašo veikalas „Regimas žmogus, arba kino kultūra“ ypač aktualus šiandien, kai vizualumo vaidmuo ir kultūra tampa svarbiu tyrimų ir studijų objektu, o literatūros, skirtos kino teorijai, beveik nėra. Ypač tai gali pastebėti skaitantys lietuvių kalba.

  

  „Lietuvos populiarioji muzika, džiazas ir rokas firmos „Melodija“ plokštelėse1962-1992 m.“

„Minties“ leidykla nepaliks nuskriaustų ir melomanų – jų greitu metu knygynuose lauks Luko Devitos paruošta knyga „Lietuvos populiarioji muzika, džiazas irrokas firmos „Melodija“ plokštelėse 1962-1992 m.“

Kaip atskleidžia leidinio pavadinimas – tai minėtu laikotarpiu leidyklos „Melodija“ išleistų plokštelių katalogas su įvairių straipsnių muzikos temomis autoriaus Luko Devitos tekstais, pasakojančiais lietuviškų plokštelių istoriją, pradedant 1907 m., kuomet Rygoje į 19 plokštelių buvo įrašytos lietuvių liaudies dainos, bei apie visąsąjunginę plokštelių firmą „Melodija“.

                                        

Apie tradicijas, burtus ir prietarus prieš pat Kalėdas

„Lietuvių kalendorinės šventės. Iš JonoBalio palikimo“

„  -Po lova deda indą su žiedu. Jei sapne žiedą užmaus vaikinas, bus vestuvės.

         -Kūčių vakarą merginos gula išpintomis kasomis. Kas sapne supins, už to ištekės.

          -Jei per Kalėdas miškas esti šarmotas, bet nėra didelio šalčio, tai vasara bus lytinga ir su                    didelėmis perkūnijomis “

     Knyga, būtina kiekvieno lietuvio lentynoje, o prieš šventes – rankose, tai veiklas „Lietuvių kalendorinės šventės. Iš Jono Balio palikimo“.

     Jonas Balys buvo naujos lietuvių folkloristikos ir etnologijos eros pradininkas Nepriklausomoje Lietuvoje, etnologas profesionalas. Didžiąją dalį medžiagos apie kalendorines šventes Jonas Balys kopijavo iš Lietuvių tautosakos archyvo, bijodamas, kad pastarasis gali būti sunaikintas sovietinės valdžios, taip pat tautosakos žinias rinko ir pats važinėdamas po kraštą.

     Knyga „Lietuvių kalendorinės šventės. Iš Jono Balio palikimo“ neatskiria tautosakos ir liaudies papročių, o juos sujungia ir pateikia būtiniausius paaiškinimus. Šį leidinį galima vadinti savotiška mūsų papročių, burtų ir apeigų enciklopedija, ypač aktualia šiandien, kai nemaža dalis lietuvių gyvena užsienyje, o Lietuvos jaunimas nesunkiai pasiduoda vakarietiškoms šventėms ir papročiams.