Ust Muta – atokus kaimas. Čia rusiškai nieks nekalba. Čia vasarą gyvena jurtose. Čia stūkso kalnas su žmogaus veidu. Centrinėj troboj lyg ir yra internetas, tik niekas jo nematė. Čia gyvena Mergenas („Šaunuolis“) su sena mama, jie tolimi Valios giminės. Ak ir duoda mums pylos: „Reikėjo pranešt, kad atvažiuojat, būtume aviną papjovę!“ Senolė džiaugiasi pamačiusi europiečius, o šiaip tai juk tik per televiziją regi... Dovanoju jai jūros atvaizdą, moteriškė sako: „Žinau jūrą! Rodė per televizorių.“
Anga jurtoje ugniakuro dūmams išeiti
Senolė stebisi „baltaisiais“ žmonėmis - ji tokius tik televizoriuje regėjo
Už Mergeno nugaros – kalnas su žmogaus veidu
Paukštelis-išdavikas. Jis suslikams praneša, kad pasirodė žmogus
Beje, susiraskite pasaulio žemėlapį, raskite Altajaus pietinę dalį, maždaug tą vietą, kur Altajaus respublika ribojasi su Kazachija, Mongolija ir Kinija. Ir ką gi – labiau nuo bet kokios jūros nutolusios vietovės nėra visam pasauly! Todėl čia tikima, kad Altajus – visų civilizacijų pradžių pradžia. Iš tiesų, gausiose visame krašte kalnų olose apstu pirmykščio žmogaus piešinių. Vietiniai net mėgsta tuose piešiniuose šį bet tą pataisinėti...
Švenčių proga užsidedama altajietiška kepurė
Baltoji uola, kurioje rasta neandartaliečių gyvenimo ženklų
Mergenas pasiima kastuvą, eina daržan ir iškasa mums auksinę šaknį dovanų. Auksinė šaknis labai vertinga, tai Sibiro ženšenis. Klausiu, ar negaila. „Niekis“, – sako. „Nujosiu kurią dieną prie sniegynų, naują išsikasiu.“
****
Visos kelionės dalys: I, II, III, IV, V, VI
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą