D. Moggach romanas „Visos tos kvailystės“ negailestingai atskleidžia, kiek žmonės yra tolerantiški ir pasirengę priimti kitoniškumą – šalies ar žmonių. Pagyvenę britai suviliojami gražiais pažadais leisti senatvę nuostabiame viešbutyje Indijoje. Kitoje kultūroje atsidūrusi marga kompanija patiria daugybę nuotykių ir išbandymų. Tai tikroviškas žvilgsnis į senatvę ir į tai, ką ji mums duoda.
D. Bienkowskio romanas „Nieko“ – tiems, kas nori prisiminti 1990-uosius, santvarkų pasikeitimo lūžį. Autorius sutelkia dėmesį į žmonių likimus, kai iš entuziastingos lūžio būsenos liko tik didelis NIEKO, vidinė tuštuma ir didžiulis nuovargis.
Vaiduokliškai poetiškame J. Erpenbek romano „Istorija apie seną vaiką“ centre – gili vaikystės paslaptis. Keista didelė mergaitė, pamiršusi, kas ji tokia ir iš kur atsirado, gyvena savo pasaulyje, stebindama ir glumindama aplinkinius. Ar priima pasaulis kitokį nei visi?
F. Werfelio romaną „Klasės susitikimas“ galima vadinti psichologiniu detektyvu – įtampa išlieka iki pat netikėtos atomazgos. Kaltė gali pasivyti ir po ketvirčio amžiaus. Tada reikia apsispręsti, kas pirmiausia esi – žmogus ar teisėjas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą