**************************************************************************
Netikėtas atradimas - Steno Nadolny knyga "Atrastas lėtumas". Iki šiol šios knygos nei mačiau, nei girdėjau. Ačiū "Minties" leidyklai už tikrą atrastą lėtumą... Šis vokiečių rašytojas yra pelnęs daug premijų, knyga, tiesa, nėra pelniusi apdovanojimų, bet išversta į daugelį kalbų. Ji kitaip žvelgia ir padeda atrasti žavingą bei savitą būseną - lėtumą.
Tai knyga, turinti realų pagrindą - anglų keliautojo Džono Franklino biografiją. Jūrininkas, keliautojas, atradėjas, nežinomų žemių tyrinėtojas - štai kas yra Dž. Franklinas. Žmogus, tyrinėjęs Šiaurės ašigalį, bandęs atrasti Šiaurės vakarų kelią, laivais ir pėsčiomis keliavęs per ledynus, šio žmogaus pavarde pavadintas visas salynas į šiaurę nuo Kanados - Franklino rajonas.
Tai mane ir patraukė anotacijoje: kelionės, nuotykiai ir Šiaurė. Aš irgi norėčiau į Arktį arba Antarktidą, trumpam, pasižiūrėti. Manęs klausia: "Juk šalta! Ko tau ten?" Iš tikrųjų, ko? Nežinau. Kažko.
Ir, nors knygoje rašoma apie realų asmenį, tai nėra dokumentinė knyga. Tai - romanas. Jis apžvelgia keliautojo gyvenimą nuo mažens iki mirties. Ir visas romanas ne tiek apie nuotykius, o apie tai, ko reikia nuotykių ieškotojui. Anaiptol, ne greičio ir karštakošiškumo, o kantrybės. Lėtumo.
Keistas vaikas, vėpla, lėtapėdis, patyčių objektas, nuo pat mažens turi savo ritmą ir svajones bei jų atkakliai siekia.
.jpg)
R. Č. nuotr.
Džonas sunkiai ėjo per miškus ir pievas, vengė kiekvieno kelio, lindo per tvoras ir krūmų užtvaras. Ėjo tamsiu mišku, o kai per krūmynus iš jo išėjo, jį pagavo saulė, pirmiau savo šviesa, paskui savo šiluma, vis stipriau. Spygliai draskė kojas. Jis buvo patenkintas kaip niekada, nes priklausė tik sau pačiam.Tolumoje tarp medžių kamienų aidėjo medžiotojų šūviai. Jis pasuko į šiaurę per ganyklas, nes nenorėjo būti laukiniu žvėrimi.
Džonas ieškojo tokios vietos, kur niekam nebūtų per lėtas.
Ir šis lėtapėdis pasiekė to, ką mažai kas pasiekia per savo gyvenimą. Jis pasirinko jūrininko bei keliautojo profesiją, kurią paprastai renkasi tie, greitieji. Lėtasis prieš greituosius... Jis visą gyvenimą išliko sau ištikimas, savo lėtume atrado sistemą. Būtent jis pavertė jį didžiu žmogumi.
Tai knyga apie kantrybę. Apie tai, kaip galima praleisti svarbių detalių skubant. Apie visai kitokį pasaulį, kuris atsiveria lėtiesiems. Šiame romane lėtumas - dorybė, o ne neigiama savybė, kaip dažnai mus bando įtikinti.
"Vieni žmonės einantys, kiti - ateinantys. Kas greitai ateina, greitai ir praeina."
Net knygos pasakojimas lėtas, suteikiantis savąjį ritmą. Ir netgi aš, kuri paprastai knygas ryja, o ne skaito, turėjau prisitaikyti prie to lėto skaitymo. Lygiai taip pat, kaip Dž. Franklinas versdavo prisitaikyti prie savojo visus kitus: jūreivius, kuriems vadovavo, pašnekovus, kolegas tyrinėtojus, politikus... Tiesa, kartais tas lėtas knygos ritmas tikrai per daug sulėtėja, darosi nuobodokas. Bet net kritikuoti nelabai ir gali - juk knyga apie lėtumą...
Tiesa, per mažai laikmečio detalių. Net šiek tiek sutrikau, perskaičiusi pradžioje sceną apie futbolą žaidžiančius vaikus, o po to pasitikrinusi metus. Skaitant kilo kitoks vaizdas, blykstelėjo mintyse, kad galėtų būti pirmoji 20 a. pusė. O Dž. Franklinas, pasirodo, iš tiesų gyveno 1786-1847 metais...
Tačiau kelionės aprašytos smulkmeniškai: su visa šalčio ir bado atmosfera. Puikiai apibūdintas laivynas ir gyvenimas laive. Žavi daugybė jūreiviškų "burtažodžių": bombramselis, vantai, fordūnai, kliverštagas, marselis, rifbantai, bizantstiebio gafelis, martingikas...
Bet svarbiausia šioje knygoje - Džono mintys, tai, kaip jis mąsto, kaip pastebi, kaip žiūri į tam tikrus dalykus. Rašytojas tarsi įlindo į šio personažo galvą.
Džeimsas Kukas pasakė paskutinę kalbą: "Mes pakeliui į nemirtingumą! - šypsojosi jis. - Pasirodykite geriau nei įprastai, dar truputis ir jūs būsite tris kartus geresni už prancūzus".
Kaip jis tai apskaičiavo?
Žavi knyga apie tai, kaip trūkumas virsta dorybe. Apie atkaklumą, kantrybę, buvimą savimi.
Mano vertinimas: 4+/5
**************************************************************************
Džonas ieškojo tokios vietos, kur niekam nebūtų per lėtas.
Ir šis lėtapėdis pasiekė to, ką mažai kas pasiekia per savo gyvenimą. Jis pasirinko jūrininko bei keliautojo profesiją, kurią paprastai renkasi tie, greitieji. Lėtasis prieš greituosius... Jis visą gyvenimą išliko sau ištikimas, savo lėtume atrado sistemą. Būtent jis pavertė jį didžiu žmogumi.
Tai knyga apie kantrybę. Apie tai, kaip galima praleisti svarbių detalių skubant. Apie visai kitokį pasaulį, kuris atsiveria lėtiesiems. Šiame romane lėtumas - dorybė, o ne neigiama savybė, kaip dažnai mus bando įtikinti.
"Vieni žmonės einantys, kiti - ateinantys. Kas greitai ateina, greitai ir praeina."
Net knygos pasakojimas lėtas, suteikiantis savąjį ritmą. Ir netgi aš, kuri paprastai knygas ryja, o ne skaito, turėjau prisitaikyti prie to lėto skaitymo. Lygiai taip pat, kaip Dž. Franklinas versdavo prisitaikyti prie savojo visus kitus: jūreivius, kuriems vadovavo, pašnekovus, kolegas tyrinėtojus, politikus... Tiesa, kartais tas lėtas knygos ritmas tikrai per daug sulėtėja, darosi nuobodokas. Bet net kritikuoti nelabai ir gali - juk knyga apie lėtumą...
Tiesa, per mažai laikmečio detalių. Net šiek tiek sutrikau, perskaičiusi pradžioje sceną apie futbolą žaidžiančius vaikus, o po to pasitikrinusi metus. Skaitant kilo kitoks vaizdas, blykstelėjo mintyse, kad galėtų būti pirmoji 20 a. pusė. O Dž. Franklinas, pasirodo, iš tiesų gyveno 1786-1847 metais...
Tačiau kelionės aprašytos smulkmeniškai: su visa šalčio ir bado atmosfera. Puikiai apibūdintas laivynas ir gyvenimas laive. Žavi daugybė jūreiviškų "burtažodžių": bombramselis, vantai, fordūnai, kliverštagas, marselis, rifbantai, bizantstiebio gafelis, martingikas...
Bet svarbiausia šioje knygoje - Džono mintys, tai, kaip jis mąsto, kaip pastebi, kaip žiūri į tam tikrus dalykus. Rašytojas tarsi įlindo į šio personažo galvą.
Džeimsas Kukas pasakė paskutinę kalbą: "Mes pakeliui į nemirtingumą! - šypsojosi jis. - Pasirodykite geriau nei įprastai, dar truputis ir jūs būsite tris kartus geresni už prancūzus".
Kaip jis tai apskaičiavo?
Žavi knyga apie tai, kaip trūkumas virsta dorybe. Apie atkaklumą, kantrybę, buvimą savimi.
Mano vertinimas: 4+/5
**************************************************************************
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą