Apie medicinos sielos paieškas. 1 dalis (knygos ištrauka)

©Andrzej Kobos, 2004

Andrzej Szczeklik - žymus Lenkijos medikas-imunologas, profesorius, habil.dr., Krokuvos Jogailos universiteto Vidaus ligų katedros vedėjas, širdies ir plaučių ligų specialistas, rašęs ir nagrinėjęs kūno, ligų paslaptis per neįprastą prizmę - sielos suvokimą įvairiose kultūrose, santykiu su menu, per filosofijos sampratą ir pan.
Lietuvių kalba išleista knyga "KORA. Apie ligonius, ligas ir medicinos sielos paieškas" yra labai įdomus pavyzdys, vaizduojantis kaip galima būti daugelio sričių žinovu ir puikiausiu, rodos nesusijusių, sričių specialistu.
Galbūt daugelis Jūsų dar pamena, kai autorius Andžejus Ščeklikas lankėsi 2011 metų Vilniaus knygų mugėje, tik deja prieš pat sekančių metų knygų mugę sužinojome, kad šis intelektualus, šviesus ir mielas žmogus paliko mūsų pasaulį. Menant autorių, pateikiame keletą ištraukų iš knygos "KORA. Apie ligonius, ligas ir medicinos sielos paieškas" skyriaus Sielos ieškojimas.

***
Šamanų kultūra vis dar egzistuoja Sibire, pas jakutus, o savo egzistavimo pėdsakų paliko didžiulėje erdvėje, plytinčioje nuo Skandinavijos, per plačias Eurazijos sausumas, net iki Indonezijos. Pažistame ją žymia dalimi lenkų tremtinių, sibiriečių dėka. Jau 1768 metais caras įsakė įkurdinti tolimiausiuose garnizonuose Sibiro paribiuose dešimt tūkstančių Baro konfederatų. Maršalkos brolio Bronislawo Pilsudskio (Bronislavas Pilsudskis) ar Waclawo Sieroszewskio (Vaclavas Seroševskis) raštai iš Sibiro yra tikras žinių apie šamanus lobynas, o jų stebėjimus iki šiandienos tęsia Poznanės etnologai. Šamanų pasaulėžiūra skiriasi nuo burtininkų, magų, kerėtojų, kokių dar ir šiais laikais galima aptikti kai kuriose Žemės rutulio vietose, regimo pasaulio vaizdo. Visi jie bandė ir bando vyti iš ligonių piktąsias dvasias. Bet tik šamanas ėjo su ligoniu ten, kur kiti net neįsivaizdavo esant įmanoma nueiti.

Ernstas Haeckelis Cistoidėja iš knygos Kunstformen der Natur, 1904

Sutemose, tarsi atskirdamas jurtą su ligoniu nuo likusios visatos įkalęs aplink ją stulpus su pritvirtintomis jų viršuje paukščių, arklių galvomis, sujungęs berželius arklių ašutų virvėmis, išvijęs atsitiktines dvasias ir pasišaukęs sau pagalbon gerąsias, kylant ekstazei, "klykaudamas" šamanas pradėdavo derybas su ligos dvasiomis dėl ligonio sielos. Štai kaip Waclawas Sieroszewskis aprašo šamano "klykavimą": "Mirtina, kraupi tyla. Ir staiga, nežinia iš kur, ataidi trūkčiojantis, aštrus, veriantis kaip geležies džeržgesys riksmas... ir nutyla. Paskui vėl (...) tai gailiai pravirksta žuvėdra, sukranksi sakalas, sušvilpia tilvikas... Tai šaukė šamanas, moduliuodamas savo balsą. Ir vėl tyla. Tik lengvutis lyg uodo zyzimas virpesys rodo, kad burtininkas pradėjo savo muziką. Būgno dundesys (...) smarkėja, stiprėja, tyla ir vėl (...) pratrūksta. Būgnui kaprizingai tratant, praskrieja laukinių garsų zigzagai: kranksi ereliai, skundžiasi žuvėdros, kikena juodi narai, spiegia tilvikai, kukuoja gegutės. Tarsi visi, kas skraido arti dangaus, ūmai būtų pakilę, spiečiu apsupę burtininką, lydėtų jį, gailiu riksmu skelbdami dangaus gyventojams apie jo žygį." Su ta muzika, apimtas gilios ekstazės, susiderėjęs dėl aukos dydžio, šamanas atlikdavo visiškai originalų, kitiems sveikatintojams ir burtininkams nežinomą dalyką: paskui ligonio sielą leisdavosi "į kitą pasaulį". Kildavo vis aukštyn, kiekvienoje pakopoje palikdamas dovanų, kol galop pasiekdavo tikrą vietą, kur dovaną iškeisdavo į ligonio sielą. Įsidėdavo ją sau ausį ir grįždavo į žemę, o grįžus jį ištikdavo prostracija, sąmonės netekimas. Atgavęs sąmonę įpūsdavo sielą pacientui į momenį arba įkaldavo lazda.

***

Apie medicinos sielos paieškas. 2 dalis (knygos ištrauka)
Apie medicinos sielos paieškas. 3 dalis (knygos ištrauka)