Kiek kainuoja kelionės po buvusias TSRS šalis?

Vidmanto Šmigelsko kelionių dienoraštyje „Kryptis – Rytai“  – keturių lietuvių kelionės po kadaise buvusią bendrą šalį: 2009 m. – po Baikalo apylinkes, 2010 m. – po Ukrainą, Moldovą ir Padniestrę bei 2011 m. po Gruziją. Knygą galite pavartyti čia.

Šioje knygoje sudėti pasakojimai apie tris keturių keturiasdešimtmečių keliones. Mūsų grupė: verslininkai, pagal išsilavinimą inžinieriai, anykštėnas Aidas ir vilnietis Rimgaudas; pagal diplomą istorijos mokytojas, o gyvenime ūkininkas ir verslininkas iš Anykščių rajono Ričardas ir aš, geografijos mokytojas, dirbantis „Anykštos“ žurnalistu. Rimgaudas yra dar ir profesionalas fotografas, fotomenininkas, pozityvo ieškantis ir randantis, regis, ir ten, kur gėriu net nekvepia... Jis šios knygos iliustracijų autorius.

Į pirmąją kelionę – Sibirą – Ričardas nevažiavo. 2009 rugpjūtį Baikalo apylinkėse blaškėmės trise. 2010 rugsėjį po Ukrainą, Moldovą ir Padniestrę bei 2011 rugpjūtį po Gruziją keliavome jau keturiese. 3–4 savaičių kelionių, žinoma, nepakanka, kad pažintum aplankytą kraštą. Bet per tiek laiko jį galima pamilti arba suvokti, kad niekad, niekad ten nenorėtum grįžti. Nors velniai žino...

Kelionės prasidėjo nuo atsitiktinių postringavimų. Kartą, pietaudamas su Aidu, pradėjau šnekėti, kad man visai neįdomu atostogauti kurortuose. Sakau, važiuočiau geriau į kokį Sibirą, bet juk tokiai kelionei daugiau kvailių nerasi… Aidas šią mintį pasigavo ir dar mikliai surado trečią „kvailį“, daug metų nematytą savo grupioką Rimgaudą. Teko važiuoti. <...>

Kur būtų gera sugrįžti? Jei turėčiau daug pinigų, bent kartą per metus skrisčiau į Odesą. Ir ne tiek dėl miesto didybės, kiek dėl ironiškų, bet geranoriškų odesiečių. Į Padniestrę draugus vežčiau kaip į Grūto parką – gyventi ten nesinori, bet netikra valstybė įdomi kaip muziejus. Kaukazo kalnuose daugelyje vietų – gerai: ir nuolat besikeičiantis Kazbekas stiprus, ir ant šlaitų išmėtyti tušetų nameliai, ir tirpstantys ledynai Šcharos papėdėje… O Olchono sala Baikale tiek galinga, kad geriau į ją negrįžti. Tegu sąmonė saugo pirminę šamanų šventovės ir tremtinių ašarų jėgą.

Knygoje asmeniniai keliautojų įspūdžiai papildyti vietinių gyventojų pasakojimais, konkrečia informacija ir faktais apie šalis, pavyzdžiui – kiek kainuoja maistas, transportas, nakvynė.

Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Kainos Maskvoje (2009)
Žalios mėsos ar faršo kilogramas prekybos centre – 40–50 Lt.
Pigiausios dešros kilogramas – apie 50 Lt.
Puslitris degtinės – 8–500 Lt.
Kelionė traukinuku iš Vnukovo oro uosto iki Maskvos – 25 Lt.


Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Kainos Moldovoje (2010)
95 benzino litras – 3,1–3,2 Lt.
Bare bokalas (300 ml) naminio vyno – 1,2–1,4 Lt.
1 litras naminio vyno, perkant iš vyndario – 2–2,5 Lt.
Didelis arbūzas – 2 Lt.
Pigiausia nakvynė viešbutyje Moldovoje – 20 Lt.
Vakarienė Kišiniovo McDonald’e – 20 Lt.
Pietūs miestelyje prie Kišiniovo – 8–10 Lt.
Cigaretės Prima – 40 ct.
Cigaretės Kent – 4 Lt.
Maisto kainos parduotuvėse panašios kaip Lietuvoje, gal net kiek aukštesnės.


Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Kainos Odesoje (2010)
2 kambarių buto nuoma parai rugsėjo mėn. – 100–120 Lt (vasarą – iki 200 Lt).
Vakarienė restorane miesto centre – apie 100 Lt.
Taksi paslaugos mieste – 10–15 Lt.
Ekskursijos, bilietai į muziejus – iki 10 Lt.
Maisto kainos parduotuvėse – panašios kaip Lietuvoje.


Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Kainos Kryme (2010)
Pigiausia nakvynė Eupatorijoje, Sevastopolyje, Alupkoje – 20–30 Lt žmogui.
Pakilimas funikulieriumi į Ai Petrio kalną – 17 Lt.
Pažiūrėjimas į Jaltą nuo Ai Petrio kalno šlaito – 3 Lt.
Paprasta vakarienė Jaltos restorane – ne mažiau kaip 100 Lt.
Pietūs Jaltos valgykloje – 10 Lt.
Ekskursijos, bilietai į muziejus – 10–20 Lt.


Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Kainos Tbilisyje (2011)
Kelionės taksi iš oro uosto iki Tbilisio centro kaina įvairi. Aidas internete rado tokį įrašą: gruzinams kainuos 16 larių, gudresni atvykėliai mokės 20–25, ne tokie gudrūs – 30 ir daugiau. Mes mokėjome „30 ir daugiau“.
Taksi mieste –7,5 Lt.
Naktis nakvynės namuose Tbilisio centre – 35 Lt.
Normali vakarienė normaliame restorane, normalus kiekis alaus – 20–30 Lt.
Litras čačos – 6 Lt.


Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Kainos Goryje (2011)
Nakvynė – 45 Lt už lovą dviviečiame kambaryje. Kituose Gruzijos miesteliuose mokėjome mažiau, paprastai 15 larių (22 Lt). Pusryčiai visur už papildomą 10–15 Lt mokestį.
Elektrinio traukinio Goris – Boržomis (70 kilometrų) bilietas – 1,5 Lt.
Traukinio Goris – Zugdidis (250 kilometrų) bilietas – 9 Lt. Kelionė sėdimajamame vagone truko 7 valandas.
Kelionė po Gruzija pigiais ir nepatogiais maršrutiniais mikroautobusais – keliolika litų už 100–200 kilometrų.
Taksi Goryje – 3 Lt.
Vakarienė geroje kavinėje su daug alaus arba vyno – 20–30 Lt.
Litras naminio vyno – 3 Lt. Kai kur Gruzijoje prašoma ir 6 Lt. Tai jau brangu...